MIESTO DARŽININKYSTĖ: NUO KO PRADĖTI IR KĄ AUGINTI BUTE?
Tikro pavasario, ko gero, labiausiai laukia sodininkai, nekantraujantys greičiau pradėti sodinti daržo gėrybes. Jei neturite lysvių sode, užsiauginti jų galite net neiškėlę kojos iš namų. Apie tai, ką ir kaip geriausia sėti, kokias sąlygas užtikrinti, kad derlius būtų gausus, pasakojama „Moki veži“ pranešime žiniasklaidai.
„Pastaruoju metu susidomėjimas namų daržininkyste vis auga. Ir ne be reikalo – auginti daržoves namuose yra paprasčiau nei atrodo. Be to, tai malonus laisvalaikio užsiėmimas, leidžiantis trumpam atsikvėpti nuo kasdienybės. O kur dar galimybė pusryčius pagardinti šviežio baziliko lapeliais niekur neišėjus iš namų“, – sako rinkodaros vadovė Laima Skirienė.
Siūlo pradėti nuo plano
Užsiimti namų daržininkyste reikėtų pradėti nuo plano: nuspręsti, kurioje namų vietoje įrengsite daržovių sodą, ką ir kiek jame norėsite auginti. Remiantis tuo, vėliau bus galima rinktis sėklas, substratą ir vazonus.
„Jei daržo gėrybes nuspręsite auginti balkone, svarbu žinoti, kad daugelis jų dažnai „žiūri“ į pietinę pusę, kur saulė labai stipriai kepina. Tokios sąlygos puikiai tiks prieskoninėms žolelėms, pomidorams, agurkams ir net braškėms. Reikėtų suprasti, kad laistymas taps kasdieniu ritualu. Dėl kaitrios pietų saulės augalus gali tekti laistyti ir 2 kartus per dieną: ryte ir vakare. Prieskoninės žolelės daug vietos neužima, tačiau renkantis daržovių veisles reikėtų rinktis kompaktiško vegetatyvinio tipo, pvz.: vyšniniai pomidorai „Tiny Tim“, „Venus“, „Vilma“, pakabinamuose vazonuose tiks „Tumbling Tom“. O špinatus, ridikėlius, salotas reikėtų auginti šiaurinėje balkono pusėje ar ant palangės“, – aiškina L. Skirienė.
Sėklų gidas
Antras žingsnis – nusipirkti sėklų. Jų įvairovė tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek specializuotose parduotuvėse yra didžiulė, todėl renkantis labai lengva suklysti.
„Sėklos skirstomos į rūšinių ir hibridinių augalų. Pastarosios skirtos vienam sezonui, todėl greičiau dygsta ir dažnai duoda gausesnį derlių. Prieš perkant, paskaičiuokite, kiek sėklų reikės ir pirkite šiek tiek daugiau, jei ne visos sudygtų. Taip pat atkreipkite dėmesį į sėklų kiekį: jis vienodose pakuotėse gali skirtis dvigubai. Nepirkite ir itin didelių pakuočių, jei nesiruošiate visų jų panaudoti iškart, nes laikomų sėklų daigumas kasmet mažėja“, – aiškina ekspertė.
Atkreipkite dėmesį ir į tinkamas klimato sąlygas, žemės sudėtį, reikalingas trąšas. Namų sodininkams rekomenduojama rinktis agurkų sėklas „Pasalimo“, „Octopus“ ir „Rodničiok natur H“. Ridikėlių – „Kaspar“ ir „Rondar“, o pomidorų – „Cherry Belle“, „French Breakfast 3“.
Pirmenybė moliniams vazonams
Kalbėdama apie daržovėms sodinti reikalingus indus, L. Skirienė pabrėžia, kad pirmenybę reikėtų teikti moliniams vazonams. Augalai kvėpuoja per jo sieneles, todėl dugne nesikaupia drėgmė. Salotoms, ridikėliams ir prieskoninėms žolelėms tiks ir nuo vaisių likusios plastikinės dėžutės. Paprikas, agurkus, pomidorus galima sodinti plastikiniuose loveliuose.
„Prieskonines žoleles sodinkite tarp jų paliekant po 20 cm tarpus. Jei daržoves sodinsite į vazonus, rinkitės ne mažesnį nei 20 cm skersmens, taip augalas turės pakankamai vietos augti ir galės pasisavinti pakankamai reikalingų medžiagų iš vandens ir substrato. Nuo 30 cm skersmens vazone galima sodinti daugiau nei vieną augalą, tačiau prieš tai įsitikinkite, kad jiems augti reikia vienodų sąlygų“, – aiškina rinkodaros vadovė.
Pavyzdžiui, galite kartu auginti čiobrelius ir raudonėlius, žemaūges paprikas ir bazilikus. Tuo metu mėtoms, agurkams ir pomidorams reikėtų atskirų vazonų.
Rinkitės tik kokybišką žemę
Kokybiškas substratas yra vienas svarbiausių veiksnių, reikalingų daržovėms sėkmingai augti. Nerekomenduojama naudoti daržo žemės, nes joje gali būti likę piktžolių sėklų ar vabzdžių lervų, kurios vėliau nugraužtų augalo šaknis.
„Prieskoninėms žolelėms patinka puri žemė, todėl rinkitės kokybišką durpių substratą, kurį galima maišyti su perlitu. Taip jis taps imlesnis vandeniui ir geriau išlaikys maistines medžiagas. Daržovėms, tokioms kaip pomidorai ir agurkai, rinkitės specialiai tam skirtą žemę. Ji nereikalauja papildomo paruošimo, tad galėsite iškart pradėti ją naudoti“, – sako L. Skirienė.
Nors dalis substratų yra su trąšomis, labai daug maistinių medžiagų reikalaujančius augalus, tokius kaip agurkai, baklažanai, paprikos, rekomenduojama tręšti papildomai. Su prieskoninių žolelių tręšimu nereikėtų persistengti: pakaks kartą per mėnesį palaistyti jas vandenyje ištirpintomis skystomis trąšomis.
Tolimesnė priežiūra
Pasodintas sėklas reikia palieti, bet svarbu nepersistengti, nes perlaisčius, jos gali imti pūti. Vėliau augalus geriausia laistyti du kartus per dieną: anksti ryte ir vakare, kai saulė nebėra tokia kaitri.
„Prieskonines žoleles reikėtų laistyti saikingiau ir naudojant specialų purkštuką, kad vanduo neužsistovėtų ant augalų šaknų. Kai paaugs, dalį daržovių reikėtų persodinti į didesnius vazonus, kad šaknims užtektų vietos. Tą reikėtų padaryti su agurkais, paprikomis ir kitais stambius vaisius mezgančiais augalais“, – tikina moteris.
Daržovėms augti būtina ir šviesa – jos reikėtų gauti bent 6 valandas per dieną. Tačiau ką tik pasodintų augalų nepalikite tiesioginiuose spinduliuose. Daugiausia saulės šviesos reikia prieskoniniams augalams, mažiau – agurkams, ridikėliams, salotoms, špinatams. Jei naudosite plastikinius vazonus ar lovelius, prieš sustatydami juos balkone, įsitikinkite, kad karščiausiu dienos metu, jie negautų tiesioginių saulės spindulių ir nenudegtų jų šaknys.
Palikite komentarą