KVAPNUSIS VIOLETINIS AUGALAS: KAIP UŽSIAUGINTI LEVANDŲ ROJŲ SAVO SODE?
Išgirskite visus patarimus apie levandas iš kraštovaizdžio architektės Vilmos Vebeliūnienės
Levandų galite rasti MOKI VEŽI parduotuvėse bei sodo centruose ir internetu
Iš Viduržemio jūros regiono kilusios levandos jau seniai užkariavo sodininkų širdis – ne tik dėl savo subtilaus grožio, bet ir dėl raminančio kvapo bei plataus panaudojimo aromaterapijoje, kulinarijoje ar net namų ruošoje. Norint mėgautis šių augalų teikiamais malonumais, svarbu žinoti, kaip tinkamai juos auginti ir prižiūrėti.
Levandų veislės – nuo klasikinių iki netikėtų
Renkantis levandas, verta atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingos rūšys pasižymi ne tik nevienodu dydžiu, bet ir skirtingu atsparumu šalčiui. Dažniausiai auginamos šios:
- Tikroji levanda (Lavandula angustifolia) – šalčiui atsparus puskrūmis su kvapniais violetiniais žiedais, žydi birželį–liepą. Vertinama dėl švelnaus aromato, naudojama arbatai, kosmetikai ir eteriniams aliejams.
- Prancūziškoji levanda (Lavandula stoechas) – šilumą mėgstantis augalas su dekoratyviniais žiedais „kuodeliais“. Auginama vazonuose, puikiai tinka balkonams ir pietiniams kiemams.
- Plikakotė levanda (Lavandula lanata) – reta rūšis su pilkai žaliais lapais ir šviesiai violetiniais žiedais. Atspari sausroms, tačiau jautresnė šalčiui, dažnai naudojama kaip dekoratyvinis augalas.
- Hibridinės levandos (Lavandula × intermedia) – mišrūnės rūšys, pasižyminčios stipriu kvapu ir gausiu žydėjimu. Dažnai naudojamos eteriniams aliejams, atsparios sausroms, tačiau blogai toleruoja šalčius. Puikiai tinka didesniems sodams ir aromaterapijai.
Kaip ir kada sodinti levandas?
Ne paslaptis, kad levandos mėgsta saulę, todėl jas geriausia sodinti šiltose ir saulėtose sodo vietose. Optimalus laikas sodinti – pavasaris, kai žemė jau sušyla, tačiau galima jas pasodinti ir ankstyvą rudenį, jei dirvožemis lengvas ir greitai džiūsta.
- Dirvožemis – levandos geriausiai auga lengvame, gerai drenuotame dirvožemyje, kuris nėra per daug drėgnas. Tinkamiausias pH lygis yra šiek tiek rūgštus arba neutralus. Jei dirvožemis sunkus, jį reikėtų praturtinti smėliu arba kompostu, kad pagerėtų drenažas ir užtikrintų augalų sveikatą.
- Tinkamas atstumas – levandos turi turėti pakankamai vietos augti. Sodinant jas reikėtų palikti apie 30–40 cm tarp kiekvieno augalo, kad jie galėtų išsiskleisti ir gauti pakankamai oro.
- Laistymas – pirmąsias savaites po pasodinimo levandas reikia laistyti reguliariai, tačiau suaugę augalai nemėgsta per didelės drėgmės, todėl laistymą reikia riboti. Ypač svarbu apsaugoti levandas nuo užmirkimo rudenį ir žiemą, todėl rekomenduojama apsvarstyti pakeltų lysvių įrengimą.
Levandų priežiūros paslaptys
Pasodinote, o kas toliau? Kaip užtikrinti, kad pasodintas augalas ilgai ir gražiai puoštų jūsų sodą? Pateikiame kelis patarimus:
- Genėjimas – svarbus levandų priežiūros etapas. Rekomenduojama genėti du kartus per metus: pavasarį ir po žydėjimo. Tai išlaiko kompaktišką formą ir skatina naujų ūglių augimą. Per žiemą pašalinkite nusilpusius ūglius, kad augalas pasiruoštų pavasariui.
- Tręšimas – levandos nereikalauja daug trąšų. Pavasarį galite patręšti kompostu arba perpuvusiu mėšlu. Venkite azoto turinčių trąšų, kad neskatintumėte tik lapų augimo ir neužgožtumėte žydėjimo.
- Apsauga nuo šalčio – nors levandos atsparios šalčiui, šaltomis žiemomis jas rekomenduojama apsaugoti eglišakėmis arba agrodanga. Mulčiuokite dirvą smulkintu žvyru ar pjuvenomis, kad apsaugotumėte šaknis ir išvengtumėte per didelės drėgmės.
Dažniausios problemos ir kaip jas spręsti
Nors levandos nėra labai lepūs augalai, tačiau ir juos būtina tinkamai prižiūrėti, kad kiltų kuo mažiau problemų ir ligų.
- Perteklinė drėgmė ir šaknų puvimas – viena dažniausių problemų, kai dirvožemis yra per daug drėgnas arba nėra gerai drenuojamas. Tai gali sukelti šaknų puvimą, ypač žiemą, kai dirvožemis ilgą laiką būna šlapias.
- Ligos ir kenkėjai – levandas kartais gali užpulti kenkėjai, tokie kaip levandų erkės ar žiedų vabalai, kurie gali sugadinti žiedus ir lapus. Taip pat kartais pasitaiko grybelinių ligų, ypač jei augalas per daug laistomas arba auga drėgnose sąlygose.
- Pilkasis pelėsis – drėgnomis vasaromis šis grybelis gali pasirodyti ant per tankiai augančių levandų. Siekiant išvengti pelėsio, reikėtų retinti augalus ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją.
- Silpnas žydėjimas – šią problemą dažniausiai sukelia per daug derlingas dirvožemis arba nepakankamas saulės kiekis. Levandos geriausiai auga liesoje, gerai drenuotoje dirvoje ir reikalauja daug saulės.
- Lapų pageltimas – tai gali būti perlaistymo arba prasto drenažo pasekmė. Svarbu užtikrinti, kad dirvožemis nebūtų nuolat šlapias ir leisti jam išdžiūti tarp laistymų.
Levandos – ne tik sodo puošmena
Tai daugiau nei tik dekoratyviniai augalai. Be estetinės vertės, jos turi daug naudingų savybių:
- Džiovintos levandos – tai ne tik kvapnios dekoracijos, bet ir efektyvi natūrali priemonė nuo kandžių. Jas galima laikyti audinių maišeliuose spintoje, naudoti kaip puokštes arba įkomponuoti į vainikus.
- Levandų aliejus – jo ramus kvapas padeda atsipalaiduoti ir gerinti miegą. Galite įlašinti kelis lašus į vonią, naudoti masažui arba kaip natūralų kvapą jūsų namuose.
- Kulinarija – levandų žiedai puikiai dera su arbata, sausainiais, o kartais net su gurmaniškais patiekalais. Jie ypač tinka su medumi, citrina, šokoladu ar sūriais. Levandų cukrus gali praturtinti desertus, o levandų sirupas – tapti puikiu priedu gaiviems vasaros gėrimams.
Palikite komentarą